<?xml version="1.0" encoding="ISO-8859-1"?><article xmlns:mml="http://www.w3.org/1998/Math/MathML" xmlns:xlink="http://www.w3.org/1999/xlink" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance">
<front>
<journal-meta>
<journal-id>2078-0362</journal-id>
<journal-title><![CDATA[Estudios Bolivianos]]></journal-title>
<abbrev-journal-title><![CDATA[Estudios Bolivianos]]></abbrev-journal-title>
<issn>2078-0362</issn>
<publisher>
<publisher-name><![CDATA[Universidad Mayor de San Andrés, Facultad de Humanidades, Instituto de Estudios Bolivianos]]></publisher-name>
</publisher>
</journal-meta>
<article-meta>
<article-id>S2078-03622016000100006</article-id>
<title-group>
<article-title xml:lang="zz"><![CDATA[Jichha Bolivia markana aymara aru yáqawi, yatichawi-yatiqawi mayjt'atapa: Procesos de revalorización y enseñanza-aprendizaje del aymara en Bolivia]]></article-title>
<article-title xml:lang="en"><![CDATA[Revaluation processes and teaching-learning aymara in Bolivia]]></article-title>
</title-group>
<contrib-group>
<contrib contrib-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[Laime Ajacopa]]></surname>
<given-names><![CDATA[Teófilo]]></given-names>
</name>
</contrib>
</contrib-group>
<aff id="A">
<institution><![CDATA[,  ]]></institution>
<addr-line><![CDATA[ ]]></addr-line>
</aff>
<pub-date pub-type="pub">
<day>00</day>
<month>06</month>
<year>2016</year>
</pub-date>
<pub-date pub-type="epub">
<day>00</day>
<month>06</month>
<year>2016</year>
</pub-date>
<numero>24</numero>
<fpage>95</fpage>
<lpage>106</lpage>
<copyright-statement/>
<copyright-year/>
<self-uri xlink:href="http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&amp;pid=S2078-03622016000100006&amp;lng=en&amp;nrm=iso&amp;tlng=en"></self-uri><self-uri xlink:href="http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_abstract&amp;pid=S2078-03622016000100006&amp;lng=en&amp;nrm=iso&amp;tlng=en"></self-uri><self-uri xlink:href="http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_pdf&amp;pid=S2078-03622016000100006&amp;lng=en&amp;nrm=iso&amp;tlng=en"></self-uri><abstract abstract-type="short" xml:lang="es"><p><![CDATA[Resumen Desde tiempos tempranos de la colonia, el aymara fue una lengua valorizada y aprendida por los colonizadores, sobre todo por los curas con fines de evangelización. Posteriormente el estatus de esta lengua cambió hacia su estigmatización como lengua no apta para la ciencia. Paulatinamente esta lengua sufrió la opresión del castellano, conocida sociolingüísticamente como diglosia. Sin embargo, en décadas recientes, el aymara tuvo una suerte de revalorización mediante el discurso indígena de los cambios políticos y sociales en Bolivia. En cuanto a los cambios en la educación pública, se ha visto un planteamiento de reconocimiento y revalorización de los saberes ancestrales de los pueblos indígenas, en tal sentido, los participantes de la entrevista distinguieron tres tipos de cambio educativo: (1) un cambio hacia una buena enseñanza-aprendizaje de contenidos curriculares que incluyen saberes indígenas; (2) una otra observación, de sentido negativo, es que no hay personal capacitado para enfrentar las reformas que se proponen en la Ley de Educación Avelino Siñani-Elizardo Pérez (ley 070); (3) una tercera tendencia apunta a la observación de que el proceso de cambio educativo es lento y largo; de ahí la necesidad de que los padres de familia deban explicar y orientar a sus hijos para que tomen conciencia de ese hecho. Los datos recogidos nos ayudan a reflexionar sobre los cambios educativos con base en la Ley 070.]]></p></abstract>
<abstract abstract-type="short" xml:lang="en"><p><![CDATA[Abstract Since early colonial times, the Aymara language was valued and learned by the colonizers, especially by the priests forthe purpose ofevangelization. Then this language became stigmatized, as it was considered unfit for science. Gradually this language suffered the oppression of Spanish, known in sociolinguistic terms as diglossia. However, in recent decades the Aymara language had somehow been revalued thanks to the indigenous discourse of the political and social changes in Bolivia. With respect to the changes in public education there have been a recognition and appreciation of the ancestral knowledge of the indigenous peoples. In this regard, the interviewed participants distin-guished three types of educational changes: (1) the change towards the teaching and learning of indigenous knowledge in the curriculum; (2) at the same time, another educational change, which is negative, is the lack of educational staff capable to undertake the new proposals of the Avelino Siñani-Elizardo Pérez Law; (3) a third trend is the slow educational change, so parents must guide their children towards it. The data collected help us to reflect on these educational changes based on Law 070.]]></p></abstract>
<kwd-group>
<kwd lng="es"><![CDATA[Revalorización del aymara]]></kwd>
<kwd lng="es"><![CDATA[Cambios educativos]]></kwd>
<kwd lng="es"><![CDATA[Proceso de enseñanza-aprendizaje]]></kwd>
<kwd lng="es"><![CDATA[Ley 070.]]></kwd>
<kwd lng="en"><![CDATA[Revaluation of the Aymara language]]></kwd>
<kwd lng="en"><![CDATA[Educational changes]]></kwd>
<kwd lng="en"><![CDATA[Teaching-learning process]]></kwd>
<kwd lng="en"><![CDATA[Law 070.]]></kwd>
</kwd-group>
</article-meta>
</front><body><![CDATA[ <p align="right"><font size="2"><strong><font face="Verdana, Arial, Helvetica, sans-serif">ARTICULO ORIGINAL </font></strong></font></p>     <p align="center">&nbsp;</p>     <p align="center"><strong><font face="Verdana" size="4">Jichha <i>Bolivia </i>markana aymara aru yáqawi, yatichawi-yatiqawi mayjt'atapa</font></strong></p>     <p align="center"><strong><font face="Verdana" size="3">Procesos de revalorización y enseñanza-aprendizaje del aymara en Bolivia</font></strong></p>     <p align="center"><strong><font face="Verdana" size="3">Revaluation processes and teaching-learning aymara in Bolivia </font></strong></p>     <p align="center"><font face="Verdana" size="2"><strong>Teófilo Laime Ajacopa</strong><sup>1</sup></font></p>     <p align="center"><font face="Verdana" size="2">Este art&iacute;culo se entreg&oacute; para su revisi&oacute;n el 15 de abril y fue apro</font><font face="Verdana" size="2">bado el 27 de junio de 2016.</font></p> <hr>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="center"><font face="Verdana" size="3"><strong>Resumen</strong></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Desde tiempos tempranos de la colonia, el aymara fue una lengua valorizada y aprendida por los colonizadores, sobre todo por los curas con fines de evangelización. Posteriormente el estatus de esta lengua cambió hacia su estigmatización como lengua no apta para la ciencia. Paulatinamente esta lengua sufrió la opresión del castellano, conocida sociolingüísticamente como diglosia. Sin embargo, en décadas recientes, el aymara tuvo una suerte de revalorización mediante el discurso indígena de los cambios políticos y sociales en Bolivia. En cuanto a los cambios en la educación pública, se ha visto un planteamiento de reconocimiento y revalorización de los saberes ancestrales de los pueblos indígenas, en tal sentido, los participantes de la entrevista distinguieron tres tipos de cambio educativo: (1) un cambio hacia una buena enseñanza-aprendizaje de contenidos curriculares que incluyen saberes indígenas; (2) una otra observación, de sentido negativo, es que no hay personal capacitado para enfrentar las reformas que se proponen en la Ley de Educación Avelino Siñani-Elizardo Pérez (ley 070); (3) una tercera tendencia apunta a la observación de que el proceso de cambio educativo es lento y largo; de ahí la necesidad de que los padres de </font><font face="Verdana" size="2">familia deban explicar y orientar a sus hijos para que tomen conciencia de ese hecho. Los datos recogidos nos ayudan a reflexionar sobre los cambios educativos con base en la Ley 070.</font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>Palabras claves: </b>Revalorización del aymara // Cambios educativos // Proceso de enseñanza-aprendizaje // Ley 070.</font></p> <hr>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="center"><font face="Verdana" size="3"><b>Abstract</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Since early colonial times, the Aymara language was valued and learned by the colonizers, especially by the priests forthe purpose ofevangelization. Then this language became stigmatized, as it was considered unfit for science. Gradually this language suffered the oppression of Spanish, known in sociolinguistic terms as diglossia. However, in recent decades the Aymara language had somehow been revalued thanks to the indigenous discourse of the political and social changes in Bolivia. With respect to the changes in public education there have been a recognition and appreciation of the ancestral knowledge of the indigenous peoples. In this regard, the interviewed participants distin-guished three types of educational changes: (1) the change towards the teaching and learning of indigenous knowledge in the curriculum; (2) at the same time, another educational change, which is negative, is the lack of educational staff capable to undertake the new proposals of the Avelino Siñani-Elizardo Pérez Law; (3) a third trend is the slow educational change, so parents must guide their children towards it. The data collected help us to reflect on these educational changes based on Law 070.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>Key words: </b>Revaluation of the Aymara language // Educational changes // Teaching-learning process // Law 070.</font></p> <hr>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>1.   Aymara aru yáqawita</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Kawki maranakatpachw aymara aruxa utjatayna. Ukatpi &quot;jaya mará&quot; aru sasa sutichapxiritaynaxa. Nayaxa jisk'atpachw aymara aruxa jaya mará aruw sirpuni ist'iriyátha. Jichhakamasa uka amuyuxa utjaskakiwa. Chiqapuniy inasa ukhama jaya marani arüchi. Ukhamáchi ukaxa aymara aruxa wali yáqatáxañapaya. Taqinisa aymaraxa &quot;jaya mará&quot; aru saña muni sapxapuniraksnaya.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukxata jichhaxa má qawqha aymara aru yatxatirinakana amuyupa uñt'ara-kiñáni. Ukhamata Bertonio tataxa akhama sasaw qhanancht'arakitayna:</font></p>     <blockquote>       ]]></body>
<body><![CDATA[<blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Poco menos ha de diez años, amigo Lector que por mandato, de mis superiores saque a luz un Arte, o Gramática muy copiosa déla lengua Aymara, para satisfazer </font><font face="Verdana" size="2">al desseo que muchos tenían de aprenderla, y aprendida emplearse en cultiuar, y enseñar la doctrina Euangelica ala nación Aymara. (Bertonio 1612: 1)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Chiqansa uka nayra qhananchawixa religión iyawsawita amuyayistu. Nayra aymara parliri achila awichanakaruxa khaysa Atlántico quta khukhati amuyu-naka yatiqañasataki, ukhamarusa ukanaka iyawsañasataki. Jiwasa pachpana amuyunakasa juk'ata juk'ata jaytxañasatakiw ukhama tata kuranakaxa wakicha-yapxiritayna. Yamasa jupanakana religión thakhiparuw achila awichanakaruxa irpaña munapxatayna. Ukaxa wah'chi jani wali'chi.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Uka kikparaki yaqhanakasa iwanjilistankirinakaxa utjakipunitaynawa. Maynisti tata Manuel De Lucca satatataynawa. Jupaxa siwa: jichha pachanxa wal-janiw qama arunakxa yatiqaña munxapxi, suntura utankiri (universidad) wayná tawaqunakasa, tukuyata irnaqirinakasa (los profesionales), aymaraxa walja mar-kachirina qama arupátaplaykuxa uka arxa yatxatasipkiw siwa (De Lucca 1983). Akniri iwanjilistaxa má jach'a arupirwa qillqsuwayasaxa yatxatirinakataki aruxa aski'tapatw amuyayistu. Ukhamata De Lucca tataxa má aymara jach'a arupirwa qillsusina aymara aski'tapa uñt'ayawayarakistu.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukata qhipa maranakaxa Hardman mamaxa mayninakampi (1988) kuna, aymara arxata wali kusarakw qhanancht'awayapxatayna. Jupanakaxa ayma-ranxa phisqha aru qhananchirinakaw (postulados lingüísticos) utji sapxarakiwa. aknirinaka: (1) Jaqina uñjata, jani uñjata yatintawi, (2) Pusi kasta jaqi sutilanti-ni wakichata aru, (3) Jaqiítapa, jani jaqi'tapa amuyu, (4) Pacha/chaqa uka tuqi-ta amuyawi, (5) Kunjama/kawkhima amuyurjama sutichawinaka. Uka phisqha qhananchiripi qhichwaxa kunjamarakisa ukxata suma amuyayarakistuxa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Qhipa maranakasti Cerrón-Palomino (1994, 2008) tataxa aymaraxa qhi-chwa aru wakiyawiru uñtataw sasa sarakistu. Jupaxa, aymara, qhichwa arunakaxa purapata amuyatatxa kikpa wakicht'atakiw sarakiwa. Aymaraxa qhichwaru uñtatawa, qhichwasti aymararu uñtatarakiw siwa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Chiqansa aymaraxa qamawi tuqinw yáqatáski, aru tuqinxa yáqatákchisa ja-nipuniw wali ch'amanixiti, ukhamataraki aymara wawanakasa jichha pachanxa kastillanu arutaki arsuñsa qalltxapxaraki. Uka tuqitw juk'ampi aynachawjana amuyt' askakiñáni.</font></p>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>2.   Aymara aru arsuñxata</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Yatichawi yatiqawi purapa amuyuxa chikapunirakiw kawki markansa sa-ranti. Ukhamata yatichirinakasa yatiqirinakasa utjaraki. Yatiqirixa yatichirimpi-sajani yatichirimpisa kunsayatiqapunirakispawa. Kuna irnaqawinsamá wawaxa awkipata taykapata kunjamti irnaqapki ukxa yatiqapunirakiya. Arusa qamawisa ukhamataraki utjixa. Jani yatiqaña utjkaspa ukjaxa kunasa ina ch'usarukirakiw sullkawirinakanxa tukxaspa; ukatpi yatiqaña amuyt'awixataqi ayllunsa markansa utjapunirakixa.</font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Aymara wawanakaxa kikpakiraki ayllunakana, kawki markansa mamapatí aymara ara jilpacha parlchi ukaxa yatiqapxaspa; ukhampuniw kunasa sarara-ki, khiti aymara wawasa aymara parliri taykani awkini'saxa aymaratpuni kunsa arsuraki; yaqha aruxa janikiw aruskipt'asiñatakixa apnaqatákarakiti. Nayra pa-chaxa aymara aruxa wali parlatapunrtaynawa, pasiri tunka maranakansa ukhamakipuniskarakinwa. Má aymara wawaxa awki taykapampixa aymaratpuni parlt'asirinxa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Aymaraxa janira inka qamawi utjkipana ukjanakatpcha má uñt'asi qutütay-na, <i>Pachachaka </i>qhirwana, qhichwa jaqinakana, Qutapampa, Kutanira, Umasuyu uka Apurimaq sata Qusqu markajalantatuqinkiri markanakanajak'amasipátaynawa (Cerrón-Palomino, 2000: 31). Ukampirusa uka ayllunakaxa, Markham ya-txatirina amuyuparjamaxa jupanakaxa qhichwsa yatipxarakitaynaw siwa. Chi-qápachati janicha sasaw Cerrón-Palomino tataxa jiskht'asiraki.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Kunjakikána ampi. Chiqapunichi'na inasa; kunatixa nayra aymara parliri achachilanakaxa yaqhipaxa qhichwxa parlapunitaynawa. Ukhamarusa yaqhi-panakaxa kawki jaya markanaksa sarapxapuniritaynawa; ukatarakiy Markham tatasa ukhama qillqawayataparakixa. Ukaxa ukhampunitaynaw sañjamaya; achi-lanakaxa qhichwa markanaksa sarapxapuniritaynaya. Awichanakakiw jani aski jaya markanakaruxa sarapxirikataynatixa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Májuk'itaqhanancht'añataki: nayanaachilajaxa Sullkatiti aylluta, Machaqa Markata (desde Jesús de Machaca) Paquwani sata, Illimani jak'ankiri aylluka-may sarxataynaxa. Uksa ayllunpuni jayp'uwayxarakixa. Awichajakiw pachpa Sullkatiti ayllunxa jakasiwayxarakixa. Ukhama uñjawaythxa. Achilajasa awi-chajasa aymara parliripunitaynaya. Yamakisa tataja tuqita achilajaxa má qawqha qhichwa arxa yatirakitaynaya. Ukatxa tatajaxa tataku sasay achilaj aruxa sara-kirinxa. Mamaja tuqita jutata achilajxajaniw uñt'awayktti. Mamajaxatataparu-xa qhichwata jaqimpi parlt'asiri ist'iritayna; uka achilajasa, achilaj ana tatapasa <i>Amarete </i>tuqina qhichwa parlt'asisa jilsunitapánxa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukanaka amtasaxa nayaxa jisk'atpacha, tunka mayani maranitpacha qhichwxa yatiqawayaraktha. Qhichwaxa aymarata sipansa wali yáqatátaynaya, ukhamatsti kamisaraki achilanakasti jani parlapxaspánsti; yatipxapunpachánwa. Janjakiw aymaraki parlasipkpachánti. Ukampirusa Pirwa marka tuqinkiri ya-txatirixa aymaraxa má jach'a aru phamillawa, ukatxa payaru jaljatarakiw siwa: mayaxa taypi chaqankiri aymara, mayaraki aynacha chaqankiri aymara, ukhama (Cerrón-Palomino, 2000: 67).</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukhamápanpi Pirwa marka tuqinsa Bolivia marka tuqinsa parlatarakixa. Ukampirusa Chile markansa parlatarakiya. Juk'ampisa aymara uraqita sariri-nakaxa Argentina markaru saririsa utjaraki, Brasil markaru saririsa utjaraki, taqi chaqanay aymaraxa jichhürunakanxa parlatáskixa. Ukampirusa jichhapachanxa aymaranakaxa kastillanuy yatxapxaraktanxa. Yaqhipasti inlisa aru, phransisa arsa yatipxarakiya. Ukhamata aymara sapaki parlirixa juk'aniki'xiya, pá aru, kimsa aru parliriy waljanixapxixa.</font></p>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>3.</b>&nbsp; &nbsp; <b>Thakhinchawi</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Akhama yatichawi tuqita qillqata wakt'aykasaxa walja amuyunakaw lup'iki-patarakinxa. Ukhamata niyasa má pita aymaratkamaki qillqxañáni; kastillanuta qi-llqasinxa kastillanu arukw jilayasktanxa; jupanakatakikiw qillqasktanxa; aymarata-kisti kuna pacharaki qillqxañánisti, jichhata qhiparuya, sasa amuyumpi qillqatawa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Nayraqataxa aymara aruxa aski nayraxa kunjama yáqatátaynasa; ukatxa asinta pachanxa kunjama jisk'achatáxataynasa; jichhasti kunjamasa aymara aruru yáqañaxa kutitataski uksa tuqita amuyt'atawa.</font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukxaruxa aymara aruxa kunj amasa yatichawina yatiqawina sarantaski; arsutáskiti yatichatáskiti armatakixicha, uksa tuqita amuyt'atáskaraki. Ukhamatxa aruxa kunjamasa qamawimpi chikt'ata saranti; jani yaqha yaqhákiti uksa tuqita wali amuyt'ataraki; ukhamarusa aymara aruxa qhichwa arumpi kunjamasa nayra pachatpacha chika utjawayatayna, ukaxa pá arupura, qamawpura ukhamaya. Ukampirusa kunj asa nayra pachaxa achila awichanakaxa maysa uraqita maysa uraqinakaru sarapxiritayna, uksampitsa amuyt'atarakiwa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukata qhipatxa Programa de Técnico Superior en Lingüística Aymara, Unidad Académica de Viacha, UMSA sutura utana yatiqirinakaruw yatichawi tuqita jiskht'anitaraki. Jupanakaxajiskht'aruxa aymaratkamaki agosto phaxsina (2014) má laphiru qillqantapxi. Jupanakatxa kimsaqallquniw aymaratkamaki kuspuni amuyunakapa qillqantapxi, jupanakana amuyunakapa wasitata atamiriru wara-qasa uñakipataraki. Ukhamata uka kimsaqallqu yatiqirina amuyunakapaxa kim-sa kasta t'aqaru jaljataraki.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jaljasinti, sapa t'aqaw sumsuma amuykipt'ataraki (analizado rigurosamente), ukanakaxa yatichawina aski sarantawipa amuyu, jani aski sarantawipa amuyu, yatichawixa juk'aki jichha pacharjama mayjt'askatapa amuyu, ukha-maw qhanancht'ata. Ukxaruxa má tukuchawisa ch'umst'ayatarakiwa.Uka tukuchawixa kikparaki ukhama yatichawita kimsa amuyu utjatapata juk'a arunaki qhananchxi. Ukxarusti ullata pankanaka qhanstayataraki, ukhamarusa má ya-panchaw (anexo) utjaraki, ukaxa jiskht'awiru qillqatampi jaysirinakana suti-nakapa qhanancht'araki. Ukhamaw aka yatichawita qillqataxa wakt'ayata.</font></p>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>4.</b>&nbsp; &nbsp; <b>Utjatanaka pallthapisina amuykipawi</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>4.1. Yatichawixa askirjama sarantatapa amuyu</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Niyasa amuyt'awinaka pallthapisaxa, Aj acopa kullakaxa, yatichawixa aski thakhiruw sarantaski sarakistuwa. Jupaxa siwa: yatichawinxa nayra pacha yati-winaka amthapisiski, jiwasana sarnaqawisxatsa yatxatatáskarakiwa, ukaw jupa-takixa aski sartawixa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jichha pachanxa yatiqirinakampi yatichirinakampixa amuyunaksa turkaki-pasipkarakispawa, yatiqirinakana yatiwinakapaxa juk'ata juk'ata yáqatáxiwa. Nayra pachanakaxa yatiqirina yatiwinakapaxa janiw yáqatákataynati; yatkasinsa jisk'achapxiritaynawa. Jichhaxa ukhama yatiqirina yatiwinakapampi yatichirina yatiwinakapampi mayachthapisaxa qamaña qamawimpi antituqi qamawimpi (cultura indígena y cultura occidental) chikt'ata irptaraksna. Ukhamata Bolivia markasxa qhipá nayra uñtasa wali aski thakhiru sartaraksna. Ukhama amuyu-nakaAj acopa kullakaxa amuyt'araki. Uñjañáni:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Jichha pachanxa yatichawixa yatichaña utanakanxa askirjamaw sarantayataski, kunati nayra pacha sarawinaka tuqitw ampthapisipki, ukhamaraki yatxatasipki ji-wasana kunjamasa sarnaqawisaxa uksa tuqitsa yatxatapxarakiwa: Ukhamakipana aka yatxatawinakampixa nayraruw Qullasuyu marká irptañani. Ukhamarusa jichhaxa yatiqirinakasa yatichirinakampixa amuyunaksa turkakipapxarakispapi; janixay nayra pachanakjamaxchitixa&quot;. (M. Ajacopa, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukxarusti Callisaya jilataxa yatichawixa wali thakhiruw sarantaski siwa. Uka 070 sata Avelino Siñani - Elizardo Pérez yatichawi kamachirjamaw sarantaski siwa. Niyasa chiqapi jupatakixa uka 070 kamachixa sumaki aski uñtawiru suma amtampi irpaskistuxa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jupaxa sipi, wawanakaxa ayllunakana, markasana amuyt'awinakapa amta-pxi, ukhamata jach'a markasaxa juk'ampi askiru sartañapataki. Uka yatiwimpi qhipürunxa jiliri jaqixasina uka amuyumpi irnaqapxañapataki. Jupaxa Avelino Siñani-Elizardo Pérez yatichawi kamachixa wali askiw siwa; uka kamachirjamaw amuyt'ataski, qhipürunsa ukati phuqhasispaxa Bolivia markxa jach'ancha-yaraksnaw siwa. Akhama:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Qullasuyu markanxa jach'a kamachipaxa siwa: 070 Avelino Siñani-Elizardo Pérez, uka tuqita yatiqawipaxa, akhamaw jichha pachanxa yatiqaña utanakanxa wawanakaxa suma amuyt'apxi; markasana, ayllunakana amuyt'awinakapa amta-pxi jach'a markasana sarantapxañapataki; qhipürunakaxa wawanakaxa suma irnaqapxañapataki, suma amuyumpi ma yatiqaña descolonizadora, ukhamaraki suma sartapxañapataki. Ukhama nayaxa amuythxa. Ukatxa yapxatt'aña munaskakthwa. Aka jach'a kamachixa natakixa wali sumjakiwa yatiqaña wawanakatakixa; way-nanakatakixa suma qhipürunakaxa irnaqt'añataki, jach'aptayañataki aka Qullasuyu markana&quot;. (F. Callisaya, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukhamarusa, Cruz kullakaxa niya Callisaya jilatana amuyuparu uñtataraki si. Jupatakixa machaqa kamachinaka uñstayawixa askiwa, niyasa 070 kamachixa yatichawi aski thakhiru irptañatakipi uñstayataxa, ukaw jupatakixa aski lurawixa. Yatichirinakaxa jiliri marka irpirinakana amuyupa phuqhañatakiw machaqa yatichawi kamachirjama sarantasipki sarakiwa. Ullarañáni:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Bolivia markasana yatichawixa machaqa mayjt'awinakampiw nayraru sarantas-ki. Jilíri irptirinakasaxa nayraru yatichawiru irptañatakixa machaqa kamachinaka uchapxi, ukampisa uñt'awinakaxa akata khaya maranakaruw uñjasini. Jichha pa-chanakaxa yatichirinakaxa aka machaqa kamachinakampixa sarantasipkarakiw jili'ri irptirinakanaamtawinakapaphuqharíataki&quot;. (C. R. Cruz, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Niyasa kimspachaniw yatichawixa askirjamaw sarantaski sapxi. Aj acopa kullakaxa aylluna nayra yatiwinakapaw yatichawi taypinxa yáqatáña amuyuru tukuski, ukaw aski siwa. Callisaya jilatampi Cruz kullakampixa 070 yatichawi kamachi aytasina qhanancht'apxi, uka kamachirjamaw yatichawixa askiw sapxi. Chiqansa amuyunakapaxa uka thakhinkiwa; jupanakaxa yatichiripxiwa. Ministerio de Educación ukana irptata yatiña utanakana yatichapxi, ukatpi uka machaqa yatichawixa askirjama uñjatarakixa. Ukampirusa yamakisa walja ma-rata kunjama aski'tapasa yatisiskani, sasaw Cruz kullakaxa saraki. Ukhamaxa k'achampikiw kuna irnaqatasa aski thakhinjama jutaskaspa. Amuyt'askakiñáni.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>4.2. Yatichawixa jani askirjama sarantatapa amuyu</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jichhaxa yatichawixa janiw wali'kiti saña amuyu tuqitaraki qhanancht'añáni. Ukxatxa Velasco kullakaw amuyt'araki. Jupatakixa Bolivia markasanxa 070 ka-machirjama yatichawi irptañatakixa janiw yatxatata p'iqinchirinakaxa jichhaka-ma utjikiti. Jupaxa siwa: uka 070 kamachixa janiw jakawisarjama qillqatákiti. yaqhanakana qillqatawa, janiw chiqpacha yatichirinakana qillqatákiti siwa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukatsa Velasco kullakaxa saskakiwa: uka 070 kamachinxa wali kusa turkakiptawi amtanakaw qillqantata, ukhamarusa ukatakixa janiw yatxatatanakaxa utjikiti, yatichirinakasa kikparaki, ukatpi jichhata qhiparusa yatichawixa aynacht'akipunispaxa. Jupana amuyupa ullarañáni:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Chiqpachansa, maya amuyi sipanxa, Bolivia markasana yatichawipaxa wali aynacht'atakiwa, kunatixa janiw utjkiti wali yatxatata p'iqinchirinaka aka yatiqawi tuqita, kunatixa walja turkakipawinakaw utjawayi aka yatichawi tuqita aka Bolivia markana. Ukata jichhasa qhiparusa aynacht'akirakiniw yatichawixa. Bolivia mar-kana yatichawipaxa akürunakanxa machaqa kamachi 070 ukaw wali jach'anchaya-ta, ukampirusa aka kamachinxa wali suma amuyunakaw qillqata laphina, lurawinsti janiw kunasa utjkarakiti; juk'ampisa aka kamachixa janiw jakawisarjama qillqatákiti, saraksnawa: chiqpacha yatichirinakana; yaqha jaqinakana qillqatakiwa&quot;. (M. Velasco, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukxarusti, Rodríguez kullakarakiw niya Velasco kullakaru uñtata amuyt'i. Yatiqirinakaxa jichha pachanxa yatichirinakaru janiw iyawsxapxiti siwa. Yaqhi-pa yatiqirinakaxa yatichirimpi chikt'ata pata tuqinakanxa umañarukiw sarxapxi. sasaw qhananchi. Jupatakixa janikiw yatichirixa nayrjama yáqatáxiti, ukaw yatichawi yatiqawi tuqinxa jani walt'awixa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukatxa Rodríguez kullakaxa 070 yatichawi kamachixa achachilanakasana sar-naqawipxata ampthapiyañathakhiruw irpistu siwa, ukxata wali lup'iñaw sarakiwa. Jupasti uka yatiqawinakaxa jichhakamasa yatiña utanakanxa janiraw utjkiti saña munarakistu. Ukatpi jichhata qhiparuxa uka nayra yatiwinakaxa yatiña utanakaru mantaniti janicha mantkani ukaw wali lup'iña sarakiwa. Amuyupa ullarañáni:</font></p>     <blockquote>       ]]></body>
<body><![CDATA[<blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Aka pa waranqa tunka pusini maranxa yatichawixa Qullasuyu markasanxa, yatiqaña utanakanxa janiw nayra pachanakjamakiti, janirakiw askixiti, kunalaykuti yatiqirinakaxa janiw yatichirinakaparuxa iyawsxapxiti jupanakaxa kuná satsa. Ukam-pirusa yatiqaña utanakanxa, pata suni uraqinakanxa, yatiqiri wayná tawaqunakaxa umañarukiw sarxapxi yatichirinakapampi chikt'ata. Jichha pachanakanxa aka kamachimpixa utt'ayataki Avelino Siñani - Elizardo Pérez ukampixa yatiqiri wayná tawaqunakaxa kunj anisa nayraxa achachilanakasaxa sarnaqapxirina, uká amthapiñani saña munistu, lup'iñani wali amuyumpi yatiqaña utanakanxa&quot;. (S. Rodríguez, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jichhaxa yaqha kullakaw amuyt'araki. Chambi kullakana amuyupawa. Jupaxa siwa: nayraxa yatichirinakaxa wali qhurüpxánwa, ukhamarusa kusa yati-chirinakápxarakinw sasaw si. Juparuxa awichapaw ukhama kuyntawayatayna. Jani tariya luriri wawanakaruxa jawq'japxiritaynawa. Ukatpi wawanakaxa suma kunsa yatintapxiritaynaxa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jupaxa saskakiwa: jichha pachanxa yatichirinakaxa janiw qhurüxapxiti sasa. Machaqa Avelino Siñani-Elizardo Pérez yatichawi kamachixa wawanakata arxatiri kamachixiwa. Ukhamarusa wawanakaxa internet tuqi, celular yátsa kuna tecnología tuqitsa yatintxapxakiwa, janiw yatichirina yatichawiparjampuni sarantxapxiti. Jichha pachaxa yaqha pacháxiw sistuwa. Amuyupa ullarañáni:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Aka Bolivia markana yatichapxiw... Nayra pachanxa yatichirinakaxa aski qhu-ruw sapxiriwa. Awichajaw parlaskiri: yatichirijaxa ch'uxña lawampiw jawq'jiri, jachayapxiriw yatiqiri wawanakaruxa, jani yatiqirinakaru, (jani) tariya luririnakaru. Ukhamaw yatichawipa yatipxirina. Jichha pachaxa yatichawipaxa janiw yatichirinakaxa qhurüpkiti, kunatixa machaqa Ley Avelino Siñani ukampiw yatichirinakaxa yatiqirinakaruxa yatichapxi. Ukhama nayra pachaxa yatichawixa aski waliw ukhama suma yatipxirina. Aymara wawanakaxa aski jisk'achatapxiriwa, uñj asina, kunatixa juk'anikiw yatiqaña utata mistupxiri. Awichajaxa kunsa yatiqaña utana yatiqapxiri suma amtasiski. Jichha pachaxa yatichawixa kuna tecnología, internet, celular mistupxi, ukampiwyatiqirinakaxayatipxi&quot;. (M. V. Chambi, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Chiqansa, jichha pacha yatichawi yatiqawixa mayjáxiwa; janiw nayrjamáxiti. Ukatpi yatiqirinakasa yatichirinakaparu jani iyawsxitixa; niyasa 070 kamachixa kawki kusáskiya, sapxiwa, ukampirusa lurawinakaw jani uñstkiti; yatiña utanakans-ti suni tuqinakansa umañarukiw sarataski, ukaxa yatichawitakixa jani walt'awiwa. Ukhampuniskarakiwa, ukxatxajiwasapachpajuk'ampi amuyt'askakiñáni.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>4.3. Yatichawixa jichhürunakana juk'akiw mayjt'i siri amuyunaka</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jichhaxa Mamani kullakataraki amuyawiparjama qhanancht'añáni. Jupa kullakaxa yatichawixa k'achata k'achataki mayjt'awiru sarantaski sistuwa. Jili'ri marka irpirixajaniw yatichirinakaru jak'ata uñjkiti siwa; janiw kunjamti yatichirinakaxa yatichapki ukxa jak'ata amuykiti siwa.</font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Aka machaqa yatichawi amtawimpixa taqi kunaw k'amphikiptaski. Uka k'amphikiptawixa juk'ampi yatiqañaruw irpistu; janiw nayra pachjama juk'a ya-tiqañaki'xiti, taqi kunaw yatiqxaña siwa. Ukhamarusa aka kamachimpixa janiw wawanakasajawq'añáxiti sarakiwa, ukhamatsti, janirakiw wawanakasa yatiqxa-rakiti, ukata jani yatiqawisa utjxarakiti sistuwa. Ukxata ullarañáni:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Jichha pacha Qullasuyu uraqisana yatichawixa juk'-juk'a sarantaskarakiw aka jach'a <b>jili'ri </b>irpiri Juan Evo Morales (jupampixa). Ukatxa qhanpachapuniw <i>(jani) </i>jak'ata suma uñjkiti yatichirinakaru kunjamti yatichapki (uká) uka jiliri irpirisaxa. Aka Qullasuyu uraqisana janiw nayra pachjamaxiti. Ullaña qillqañasa taqi kunasa yatiña utana juk'ampi yatiqaña. Aka machaqa amtawimpi taqi kunasa k'amphikip-tawayxiwa. Janikiw wawanakasa jawq'añaukjaxiti; ukata jani suma yatiqawixa ut-jxiti&quot;. (L. Mamani, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Jichhasti Espinoza jilatana amuyt'awiparaki arktañáni. Jupaxa yatichawixa payaru t'aqxtataw sistuwa. Má chikata yatichirixa 070 yatichawi kamachirja-maw yatichawinxa saranti; maya chikatanisti janirakiw uka thakhirjama suma sarantapkiti sistuwa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Wawanakaxa janiraw uka thakhirjama sarantapkiti, jupanakaxa nayra ya-qha qamawi tuqiru uñtata thakhinkasipkakiw siwa. Yatichawi kamachixa niya utjiwa; ukatsa janiraw tata mamanakaxa uka thakhiru wawanakapa irpxatkapxiti sistuwa; uka machaqa yatichawi kamachixa jiwasatakixa askiwa; ukhamarusa uka yatiqawiru mantañaxa jiwasatjamáskiwa; awki taykaw uka thakhiru wawa-nakaru kunkanchayañasa, ukaw askispa siwa. Akhama:</font></p>     <blockquote>       <blockquote>         <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">&quot;Jichha pachanakanxa kuna pachatixa yatiqaña utanakanxa yatichirinakaxa niyá puripxiwa, kunatixa aka ley 070 tata Avelino Siñani ukhamaraki tata Elizardo Pérez ukhamarjamaw uñacht'ayapxi; yaqhipa yatiqaña utanakansti janirakiw aski saran-tankiti, kunatixa aka Ley 070 sarakiwa: má yatintawi amuyt'awi, arst'awi. Uñja-raksnawa: wawanaka, waynanakasti janirakiw aski yatintapkiti, janiti utjkaspa ma chiqanchawi. Ukhamákaspa uksa kuti tatanakasa mamanakasa wawanakaruxa wali yatiqt'aysna, ukaxajiwasatachixaya&quot;. (V. Espinoza, 17-08-2014)</font></p>   </blockquote> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Chiqpachansa, kunjamti Mamani kullakaxa siskistuxa jichha pachaxa wali yatiqañáw utjxi; janiw juk'a yatiqawimpixa kunsa kamachksnati sistu, ukham-puniskarakiwa. Jichha pachanxa bachiller mistuñasa janiw kunáxiti; técnico su</font><font face="Verdana" size="2">perior ukasa juk'a yáqataki'xiwa; juk'ampi juk'ampi yatintaña pachankxtanwa. Ukatpi mayjt'awixa jani jasaki'kitixa. Wali yatintxtan ukjasa niya pachpankas-kaktanwa. Ukhamarusa jichha pachanxa Espinoza jilatana amuyuparjamaxa mayjt'awimpi sarantañaxa jiwasatjamáskiwa; amparasankaskiwa. Uka tuqitsa juk'ampi lup'iskakiñáni.</font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>5.</b>&nbsp; &nbsp; <b>Tukuchawi</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Nayra pachaxa aymara arusa kuna qama anisa asinta pachanxa jisk'achata-puni'taynaya. Kastillanu parlirinakaxa aymara parlirinakamxa jisk'achapxiritaynaya. Janiy jaqirjamasa uñjapxirikataynatixa. Ukaxa jichha qhipa pachanakanxa mayjt'awayxiwa. Aymara parlirisa aymara qamawini jaqisa juk'ata juk'ata yáqa-táña pacharurakiy kuttaskixa. Ukhamarusa aymara sapaki parlirinakaxa juk'ani-ki'xapxiya. Awki taykakamakiy aymaratkamaki parlt'asisipkixa. Wayná tawa-qusti pá aruy yatxapxixa; jach'a markanakanxa kastillanuta arst'asxapxisa qillqxapxarakisa. Pata tuqinakaru sarapxi ukjakiy aymaratxa arst'asipxixa. Ukhama pá aruni jaqiy waljanixixa.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ukhamarusa sullkawirinakaxa kastillanutakpuni jilpacha arst'asxapxixa. Aymaratxa juk'anikiy kusá parlt'asisipkixa. Jichha pacha wawanakaxa yamasa kastillanu aruru yuritáxapxiya. Aymarxajuk'aki amuyxapxi; yaqhipasti ni juk'sa yatxapxarakiti; kastillanu sapaki parliri ukhamaki'xapxiya.</font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Niyaki tukuykasaxa jilata kullakanakana amuyt'awinakapa uñakipkasaxa wali lup'iyarakistu. Jupanakana amuyawipaxa kimsa kastaya: (1) kimsaqallqu-nitxa kimsanixa, yatichawixa askirjamaw sarantaski sistuwa; (2) má yaqha kimsanisti, yatichawixa jani walikixiw sistuwa, jani walt'awinakaw utji, ukata jani walikiti sistuwa; (3) qhipiri paninisti, yatichawixa juk'ata juk'ataki mayjt'aski. ukasa pachaw mayjt'i ukata mayjt'askaraki sistuwa. Uka mayjt'awinakaruxa ja-saki mantsna, jiwasatjamáskiwa; yatichawi kamachisa utjxiwa, mayjt'awinakaru mantañaxajiwasatakisa askirakispaw sasakunaw qhanancht'apxistu. Ukxata wali lup'iñaw wakt'istu; chiqansa, jiwasa qamawisarjama mayjt'awirjama sarañaxa askipunispawa. Aka qillqataxa ukhama may-maya amuyunakampiw ya-napt'awayistu. Askikipanaya.</font></p>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font size="3"><strong><font face="Verdana, Arial, Helvetica, sans-serif">Notas</font></strong></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">1 Es doctor en Lenguas y letras de la Universidad Cat&oacute;lica de Lovaina, B&eacute;lgica. Se desempe&ntilde;a en ling&uuml;ista y socioling&uuml;&iacute;sta, autor de libros entre los principales: <i>Triling&uuml;ismo en regiones andinas de Bolivia. </i>Obtuvo varios reonocimientos y premios a nivel nacional. Es docente de la Universidad Mayor de San Sim&oacute;n.</font></p>     <p align="justify">&nbsp;</p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="3"><b>6.</b>&nbsp; &nbsp; <b>Ullata pankanaka</b></font></p>     ]]></body>
<body><![CDATA[<!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">ADELAAR, Willemy van de KERKE, Simón.</font> <font face="Verdana" size="2">&quot;Puquina&quot;. En: CREVELS, Mily y MUYSKEN, Pieter. Lenguas de Bolivia. Tomo I, Ámbito andino. Koninkrijk der Nederlanden, MUSEF. La Paz-Bolivia: Plural Editores, 2009.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600001&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">ALBO, Xavier.</font> <font face="Verdana" size="2">Bolivia plurilingüe. Volumen 1. UNICEF, CIPCA. La Paz-Bolivia: Imprenta Publicidad Papiro, 1995.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600002&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">BAKER, Colin.</font> <font face="Verdana" size="2">Fundamentos de educación bilingüe y bilingüismo. Madrid-España: Ediciones cátedra, 1997.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600003&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">BERTONIO, Ludovico.</font> <font face="Verdana" size="2">Vocabulario de la lengua aymara. Cochabamba-Bolivia: Ediciones CERES, Talleres Gráficos &quot;El Buitre&quot;, 1984 [1612].</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600004&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">BERTONIO, Ludovico.</font> <font face="Verdana" size="2">Arte de la lengua aymara, con una silva de phrases de la misma lengua, y su declaración en romance. Cochabamba, Bolivia: Impresión, Editores Proeib Andes, 2002 [1612].</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600005&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">CERRÓN-PALOMINO, Rodolfo.</font> <font face="Verdana" size="2">Lingüística quechua. Universidad Nacional de Puno, GTZ. Cusco-Peni: CBC, 1987.</font></p>     <!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">CERRÓN-PALOMINO, Rodolfo.</font> <font face="Verdana" size="2">Quechumara. La Paz-Bolivia: CIPCA, 1994.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600007&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">CERRÓN-PALOMINO, Rodolfo.</font> <font face="Verdana" size="2">Lingüística aimara. Lima-Perú: CBC, 2000.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600008&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">CERRÓN-PALOMINO, Rodolfo.</font> <font face="Verdana" size="2">Quechumara. UMSS, Proeib Andes. La Paz-Bolivia: Plural editores, 2008.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600009&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">GONZÁLEZ NIETO, Luis.</font> <font face="Verdana" size="2">Teoría lingüística y enseñanza de la lengua. Madrid-España: Ediciones Cátedra, 2001.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600010&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">HARDMAN, Martha y otros.</font> <font face="Verdana" size="2">Aymara: Compendio de estructura fonológica y gramatical. ILCA. La Paz-Bolivia: Editorial e Imprenta Gramma Impresión, 1988.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600011&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">LAIME, Teófilo.</font> <font face="Verdana" size="2">Trilingüismo en regiones andinas de Bolivia. UCL, WBI. La Paz-Bolivia: Plural editores, 2011.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600012&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">LAIME, Teófilo.</font> <font face="Verdana" size="2">Sociolingüistic fundamentáis of trilingualism. L-EIB UMSS, WBI. La Paz-Bolivia: Plural editores, 2014.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600013&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">SICHRA, Inge.</font> <font face="Verdana" size="2">&quot;Trascendiendo o fortaleciendo el valor emblemático del quechua: identidad de la lengua en la ciudad de Cochabamba&quot;. En: CORONEL-MOLINA, Serafín y GRABNER-CORONEL, Linda. Lenguas e identidades en Los Andes. Quito-Ecuador: Ediciones Abya Yala, 2005.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600014&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><!-- ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2">TORERO, Alfredo.</font> <font face="Verdana" size="2">Idiomas de Los Andes: Lingüística e historia. IFEA. Lima-Perú: Editorial Horizonte, 2002.</font>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[&#160;<a href="javascript:void(0);" onclick="javascript: window.open('/scieloOrg/php/reflinks.php?refpid=S2078-0362201600010000600015&pid=S2078-03622016000100006&lng=','','width=640,height=500,resizable=yes,scrollbars=1,menubar=yes,');"></a>&#160;]<!-- end-ref --><p align="justify"><font face="Verdana" size="2"><b>7.   Yapancha (anexo)</b></font></p>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Qillqata amuyunakampi 2014 maraña yanapt'irinaka:</font></p>     <blockquote>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">María Aj acopa </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Francisco Callisaya </font></p>       ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Carmen Rosa Cruz </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Mónica Velasco </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Sandra Rodríguez </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">María Virginia Chambi </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Leticia Mamani </font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Víctor Espinoza.</font></p> </blockquote>     <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Yatxatawi arunaka (glosario de términos de investigación)</font></p>     <blockquote>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Aymara aru yáqawi. Re valorización del aymara.</font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Aymara aru arsuñxata. Uso de la lengua aymara.</font></p>       ]]></body>
<body><![CDATA[<p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Thakhinchawi. Metodología.</font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Utjatanaka pallthapisina amuykipawi. Análisis de datos recogidos.</font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Tukuchawi. Conclusión.</font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Ullata pankanaka. Bibliografía.</font></p>       <p align="justify"><font face="Verdana" size="2">Yapancha. Anexo.</font></p> </blockquote>     <p align="justify">&nbsp;</p>      ]]></body><back>
<ref-list>
<ref id="B1">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[ADELAAR,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Willem]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[]]></source>
<year></year>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Plural Editores,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B2">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[ALBO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Xavier.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Bolivia plurilingüe.]]></source>
<year>1995</year>
<month>.</month>
<volume>Volumen 1.</volume>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Imprenta Publicidad Papiro,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B3">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[BAKER,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Colin.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Fundamentos de educación bilingüe y bilingüismo.]]></source>
<year>1997</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Madrid- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Ediciones cátedra,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B4">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[BERTONIO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Ludovico.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Vocabulario de la lengua aymara.]]></source>
<year>1984</year>
<publisher-loc><![CDATA[Cochabamba- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Ediciones CERES, Talleres Gráficos "El Buitre",]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B5">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[BERTONIO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Ludovico.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Arte de la lengua aymara, con una silva de phrases de la misma lengua, y su declaración en romance.]]></source>
<year>2002</year>
<publisher-loc><![CDATA[Cochabamba, ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Impresión, Editores Proeib Andes,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B6">
<nlm-citation citation-type="">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[CERRÓN-PALOMINO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Rodolfo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Lingüística quechua.]]></source>
<year>1987</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Cusco- ]]></publisher-loc>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B7">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[CERRÓN-PALOMINO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Rodolfo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Quechumara.]]></source>
<year>1994</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[CIPCA,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B8">
<nlm-citation citation-type="">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[CERRÓN-PALOMINO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Rodolfo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Lingüística aimara.]]></source>
<year>2000</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Lima- ]]></publisher-loc>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B9">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[CERRÓN-PALOMINO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Rodolfo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Quechumara.]]></source>
<year></year>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Plural editores,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B10">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[GONZÁLEZ NIETO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Luis.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Teoría lingüística y enseñanza de la lengua.]]></source>
<year>2001</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Madrid- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Ediciones Cátedra,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B11">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[HARDMAN,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Martha]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Aymara:: Compendio de estructura fonológica y gramatical.]]></source>
<year>1988</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Editorial e Imprenta Gramma Impresión,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B12">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[LAIME,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Teófilo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Trilingüismo en regiones andinas de Bolivia.]]></source>
<year></year>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Plural editores,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B13">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[LAIME,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Teófilo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Sociolingüistic fundamentáis of trilingualism.]]></source>
<year></year>
<publisher-loc><![CDATA[La Paz- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Plural editores,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B14">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[SICHRA,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Inge.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA["Trascendiendo o fortaleciendo el valor emblemático del quechua: identidad de la lengua en la ciudad de Cochabamba".]]></source>
<year>2005</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Quito- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Ediciones Abya Yala,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
<ref id="B15">
<nlm-citation citation-type="book">
<person-group person-group-type="author">
<name>
<surname><![CDATA[TORERO,]]></surname>
<given-names><![CDATA[Alfredo.]]></given-names>
</name>
</person-group>
<source><![CDATA[Idiomas de Los Andes:: Lingüística e historia.]]></source>
<year>2002</year>
<month>.</month>
<publisher-loc><![CDATA[Lima- ]]></publisher-loc>
<publisher-name><![CDATA[Editorial Horizonte,]]></publisher-name>
</nlm-citation>
</ref>
</ref-list>
</back>
</article>
